- surukšlėti
- surukšlė́ti, surūkšlėti LL162 žr. suraukšlėti: 1. LL162. ║ intr. pasidaryti raukšlėtam: Surūkšlė́jęs veidas kai naginė Rs. | refl.: Susirūkšlė́jo mano veidas Auk. Susirukšlė́jo, susitraukė nu girtybės, o tokia gabi buvo Vdk. 2. Surukšlė́ti drabužiai, ištaisyk juosius J. Tu surukšlė́jai skepetą J. Parbrauk tą surukšlė́tą [sijonuką] su prosu DūnŽ. Susukė, surukšlė́jo paklodę Ėr. | refl. tr., intr.: Sumurdėm, viskas susirukšlė́jo tame čimodane DūnŽ. Čimodanelis mažas, susirukšlė́sias viskas Krš. Atsisėdas i surukšlė́jas [sijoną], juk prispaudi! Krš. Kur tu susirukšlė́jai? Kelnės kaip armonika Krs. \ rukšlėti; aprukšlėti; parukšlėti; surukšlėti
Dictionary of the Lithuanian Language.